Fotografas Liutauras Bartašius

...nes akimirka svarbi

  • Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size

Apie spalvas / kokybę spausdintose nuotraukose


Deja, reikia pradėti žodžiu „deja“... Lietuvoje sunku rasti net spaustuvę, kuri turėtų normalų spalvų valdymą, nepriklausomai nuo to, ką sako vadybininkai ar net direktoriai - jie paprasčiausiai tai supranta, kaip iš esmės primityvų (spalvų valdymo prasme) aparatūros pareguliavimą.

Todėl:

  1. jei gavote failus iš fotografo, tai tikriausiai, jums fotografas pasakys, kurioje fotolaboratorijoje, o gal net ir kuris laborantas geriausiai spausdina;

  2. visi kažkiek skirtingai mėgsta spalvas ir geros spalvos gali iš tikrųjų būt diena ir naktis skirtingiems klientams. Tai ką matote monitoriuje, taip pat gali labai skirtis nuo spalvų, kurios iš tiesų yra faile, + fotolaboratorija spausdins dar savaip. Todėl geriausia susitarti, kad pabūsit su laborantu, kai jis reguliuos jūsų fotografijų spausdinimą, kad jam galėtumėte padėti pažiūrėdami ir pasakydami, koks pareguliavimas jums asmeniškai patinka. Tokiu būdu bus mažiausia paklaida tarp to, kaip matote fotografo duotus failus savo kompiuteryje ir ką gausite fotolaboratorijoje. Net jei suprofiliuosit specialia įranga savo monitorių ir matysit „teisybę“, fotolaboratorija be profiliavimo padarys dar kitaip – todėl negalima nei sureguliuoti, nei „pataisyti“ (iš tikrųjų tai gadinti) failų taip, kad juos gerai spausdintų fotolaboratorijose – kiekviena spausdins savaip, be to, nelygu koks laborantas. 

  3. Spausdinimo klaidas efektyviai mažina tik profesionali ir profiliuota spauda – ne tik kad spalvų gama juntamai didesnė, spalvos nepilkšvėja tamsiose vietose, raudona ir žalia nėra murzina kaip fotolaboratorijose, gražesni tonai, neišdega šviesios vietos (balti plotai ten, kur yra vaizdo detalių, pavyzdžiui, baltų suknelių balti „blynai“ – „išdegimai“, kai dar turi matytis raštai ir pan.), mažiau klaidų spausdinant, galima spausdint ant įvairesnio popieriaus (pvz., kad būtų sumažinti ar išvis panaikinti trukdantys blizgesiai) ar vadinamos drobės (ypač tinka rėmint), didesnis ilgaamžiškumas (iki 300+ metų, priklausomai nuo naudojamos įrangos + turi būt naudojamos originalios medžiagos, o ne „tikrai tokios pat“ ir „tik pigesnės“ ;), kas mūsuose, deja, dar pasitaiko).

    Idealiu atveju prieš spausdinant fotografijas reikėtų jums patiems peržiūrėti suprofiliuotame monitoriuje (pas save ar fotografą) ir, jei reikia, spalvos gali būti kažkiek paderintos.

    Ar skirtumas realus? Pora pavyzdžių: klientas nunešė kitur spausdint papildomas foto ir vietoj ryškios oranžinės suknelės gavo raudoną. Arba, nuotaka, pamačiusi tikras matines foto, pakeitė užsakymą į tokias, nors dalis jau buvo padarytos. Bet čia kalbos, o pažiūrėti reikia realius pavyzdžius.

  4. Žinoma, tai priklauso ir nuo konkretaus žmogaus jautrumo ir reiklumo. Tikrai ne visiems reikia tokio spausdinimo – viena iš priežasčių, kodėl fotolaboratorijų savininkai net paaiškinus, ką reikėtų daryti ir įsigyti, norint užtikrinti kokybę, nemano, kad jiems verta tai daryti – praktiškai nėra klientų, kurie to prašytų. Tik „Procentras“ Vilniuje (laborantas Arvydas – puikus savo darbo žinovas ir profesionalas; tokio įvardijimo nenusipelnė jokie kiti laborantai Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje – yra gerų, bet paprastai fotolaboratorijose užklausus apie spalvų valdymą bandoma kažką atsakyt, kad viskas gerai, bet iš tiesų nėra žalio supratimo, ko reikia normaliam spalvų valdymui) suprato, kas yra spalvų valdymas ir su kuo jis valgomas. Deja, mažo formato nuotraukos ir tenai buvo atspausdintos per raudonai (daugiau dėmesio kokybei, matyt, skiriama didesnio formato spaudai, su kuria jis ir dirba).